Kategorija: LKU grupės naujienos

Artėjanti vasara pranašauja ir artėjančias atostogas, keliones, nepakartojamus įspūdžius. LKU kredito unijų grupė kartu su partneriu „Mastercard“ šoka į šiltojo sezono traukinį, savo klientams pasiūlydami vasariškas nuolaidas. Dabar užsisakykite apgyvendinimo paslaugas per „Booking.com“ platformą arba išsinuomokite automobilį iš pasaulinio automobilių nuomos tinklo „Hertz“ pigiau.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking.com“ yra vienas iš dažniausių keliaujančiųjų pasirinkimų. Dabar LKU „Maestro“, „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai, užsisakę apgyvendinimo paslaugą per „Booking.com“, gali atgauti net iki 6 % sumokėto rezervacijos mokesčio.

• Daugiau apie „Booking.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

O jei apgyvendinimo įstaigą nuspręsite pasirinkti per kitą paslaugos teikėją, LKU kredito unijų grupė kartu su „Mastercard“ turi pasiūlymą ir „Preferred Hotels & Resorts“ platformos vartotojams. Rezervuokite viešbutį per „Preferred Hotels & Resorts“ platformą, vienijančią daugiau nei 650 viešbučių ir rezidencijų 85 šalyse, o atsiskaitę turima LKU mokėjimo kortele gaukite 4 nakvynes už 3 kainą!

• Daugiau apie „Preferred Hotels & Resorts“ pasiūlymą sužinokite čia.

O nusprendę pasirinktą šalį arba miestą patyrinėti išsinuomotu automobiliu, tai gali padaryti per tarptautinę automobilių nuomos platformą „Hertz“. Už paslaugą atsiskaičiusieji savo turima LKU „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortele gaus 10 % nuolaidą automobilio nuomai visame pasaulyje!

• Daugiau apie „Hertz“ pasiūlymą sužinokite čia.

Taip pat lengvai ir greitai išsinuomoteri automobilį galite ir per „Rentalcars.com“, o užsakymą apmokėję turima LKU mokėjimo kortele gausite 10 % nuolaidą pasirinkto automobilio nuomai!

• Daugiau apie „Rentalcars.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

Dar daugiau, kad kelionių ir atostogų neapkartintų nenumatyti atvejai, LKU „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai gali pasinaudoti ir Kelionių draudimo paslauga. Keliaudami jauskitės saugūs ir užtikrinti.

Jei Jus domina Kelionių draudimo paslauga, nedelskite ir kreipkitės į savo kredito uniją. Daugiau informacijos:

• Kelionių draudimas „Mastercard Standard“ kortelių turėtojams čia.
• Kelionių draudimas „Mastercard Business“ kortelių turėtojams čia.

Keliaukite ir kurkite akimirkas, kurias prisiminsite visą gyvenimą!

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų ir teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios šalies komerciniuose bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Drauge pastebimas žymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansinių sukčių: savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 800 tūkst. eurų. Iš jų dukart augo dar kredito įstaigų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias reikėjo sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).

Manipuliacijos – pagal aktualijas ir savaitės dienas

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija, kad nuslopintų žmonių budrumą – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir pan.

Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.

„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Investicijų „brokerių“ pelėkautai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, taip pat smarkiai išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma. Per pirmuosius tris mėnesius investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.

„Investiciniai sukčiai suranda žmones, kurie turi sukaupę daugiau lėšų ir svarsto, kur jas panaudoti. Dažniausiai ant sukčių kabliuko užkimbama šiems pasakojant apie labai didelę investicijų grąžą ar kitokias stebuklingai geras sąlygas. Jei sulaukėte labai dosnaus pasiūlymo – būkite atidūs, mat nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“, – pataria LBA vadovė.

Saugumo ekspertai primena, kad bankai, kredito unijos, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.

Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:

• Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė – „fišingas“ (angl. phishing)

Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų kredito unijos ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti e. bankininkystės prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie mokėjimo sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite. SMS žinutės, siunčiamos neva kredito unijos, telefone gali patekti į jo išties siųstų pranešimų srautą – interneto svetainių, siūlančių galimybę savo nuožiūra nurodyti siuntėjo vardą, yra apstu.  Būkite atidūs ir visuomet atkreipkite dėmesį į žinutės turinį.

• Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys banko, kredito unijos arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.

• Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

• Romantinis sukčiavimas

Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

• Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią mokėjimo sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.

• Sukčiavimai, susiję su prekyba internetu

Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su  gana žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu, kviesdami įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Iš tiesų vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris. Savo ruožtu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, o, kilus įtarimų, nevesti kortelės duomenų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), skaičiuoja 2022-ųjų augusius pagrindinės veiklos rodiklius ir išlaikytą paskolų portfelio kokybę. Prie grupės augimo prisidėjo ir naujai įstojusi narė – kredito unija „Taupa“.

Veiklos 2022 metais bendra apžvalga

Centrinė kredito unija praneša apie pernai daugiau nei penktadaliu – 21,67 % – augusį grupės turtą iki 792,1 mln. Eur. LKU kredito unijų grupė per 2022 m. keturis ketvirčius uždirbo 5,79 mln. Eur grynojo pelno – 22,45 % daugiau nei per 2021-uosius, kai pelnas siekė 4,73 mln. Eur.

Dėl spartaus skolinimo apimčių ir klientų aktyvumo augimo, pernai augo ir grynosios LKU grupės palūkanų pajamos, kurios siekė 28,72 mln. Eur ir buvo 30,33 % didesnės nei prieš metus (2021 m. – 22,039 mln. Eur).

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 251,37 mln. Eur, per paskutinį metų ketvirtį augęs 10,12 %, o per metus – 8,56 % arba 19,8 mln. Eur. Neaudituotais duomenimis, LCKU per praėjusius metus uždirbo 1,64 mln. Eur grynojo pelno – 35,26 % daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai suma siekė 1,21 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanų pajamos, kurių per metus LCKU uždirbo 4,54 mln. Eur arba 38,08 % daugiau nei metais anksčiau (2021 m. – 3,29 mln. Eur).

„Pelningumo rodiklis LKU kredito unijų grupei yra ypatingai reikšmingas, nes tai – pagrindinis unijų kapitalo augimo šaltinis. Visas mūsų uždirbtas pelnas yra skiriamas kapitalo stiprinimui, o kuo kapitalas didesnis, tuo kredito unijos labiau gali auginti finansavimo ir savo veiklos apimtis“, – sako M. Vijūnas.

Neaudituotais duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 24,00 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,14 % (normatyvas – 12,39 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. IV ketvirtį siekė 336,28 % (normatyvas – 100 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

2022-aisiais sparčiai augant verslo ir privačių klientų finansavimo apimtims, konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio vertė per 2022 m. keturis ketvirčius padidėjo 30,15 % iki 640,18 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 491,87 mln. Eur). Žinoma, pokyčiui didelę reikšmę turėjo 2022 m. gruodžio 1 d. prie grupės prisijungusi kredito unija „Taupa“. Vien per IV ketvirtį grupės paskolų portfelis augo 11,63 % arba 66,67 mln. Eur.

Iš viso per praėjusius metus pasirašyta daugiau nei 195 mln. Eur vertės naujų kreditavimo sutarčių, o tai – 17,18 % daugiau nei per 2021 m.

Pernai reikšmingiausiai augo konsoliduotas LKU kredito unijų grupės verslo paskolų portfelis – 69,09 % arba 94 mln. Eur iki 230,29 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 136,19 mln. Eur). Per metus suteiktų naujų paskolų verslui vertė siekė 91,16 mln. Eur – 46,54 % daugiau nei paskolų, suteiktų per 2021 m.

Naujų paskolų fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu per 2022 m. keturis ketvirčius suteikta už 62,15 mln. Eur, o šių paskolų balansinė vertė 2022 m. gruodžio pabaigoje siekė 304,69 mln. Eur. – 20,6 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai vertė siekė 252,65 mln. Eur. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per metus susitraukė – 7,7 % iki 20 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. – 21,76 mln. Eur).

Paskolų žemės ūkiui portfelio augimas augo sparčiau. Per visus 2022-uosius metus pasirašyta naujų paskolų ūkiui sutarčių už 33 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis didėjo 5,76 % iki 95,3 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus 2022 m. siekė 700,66 mln. Eur ir buvo 21,9 % didesnis nei praėjusių metų pabaigoje (2021 m. gruodžio 31 d. – 574,77 mln. Eur). Portfelio ženklų augimą nulėmė dvi priežastys – naujos narės prisijungimas ir taip pat konkurencingos kredito unijų siūlomos palūkanos už terminuotuosius indėlius. Pastarosios didžiuosiuose miestuose jau praėjusių metų pabaigoje gerokai šoktelėjo virš 3 % ir už 24 mėn. indėlių sostinės unijose jau galima gauti 3,2 %.

Didžiausią LKU grupės  indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė per metus augo 26,6 % iki 468,56 mln. Eur.

Per 2022 m. I pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. Eur, o nukentėjusiems grąžinta virš milijono eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita, praneša Lietuvos bankų asociacija. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, o taip pat žinių ir kompetencijų auginimas – pamatiniai įrankiai kovoje su finansiniais nusikaltėliais.

„Mūsų centre veikia taktinio bendradarbiavimo grupė, kuri vienija policijos, FNTT, STT, finansinių institucijų ir kitus dalyvius. Drauge ne tik renkame statistiką apie finansinius nusikaltimus, bet ir ją įvertinę teikiame įstatymų pakeitimų siūlymus, stipriname Lietuvos finansų rinkos atsparumą sukčiavimui per švietimą. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių, kad drauge duotume atkirtį sukčiams“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC vadovas.  

Iš viso per pirmąjį 2022 m. pusmetį užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų.

Arti pusės visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“. Jai priskiriami atvejai, kuomet bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba el. laiškais.

Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – „susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. Eur arba penktadalis visų per pusmetį išviliotų pinigų.

„Susirašinėjimo el. paštu perėmimas – klastingas sukčiavimo būdas, itin pavojingas verslams. Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams. Verslas lieka be pinigų ir be užsakytų prekių ar paslaugų. Kovai su šia sukčiavimo tipologija padėtų „gavėjo pavadinimo tikrinimo“ projekto įgyvendinimas, taip pat turime tęsti įmonių vadovų bei buhalterių švietimą apie sukčiavimo schemas“, – sako E. Vytuvis.

Daugiau nei 900 tūkst. Eur išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kuomet gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, virš 700 tūkst. Eur išviliota iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes, netikrose parduotuvėse. Telefoniniai sukčiai išviliojo arti pusės milijono eurų, bendrai milijonas eurų sukčiai išviliojo avansinio, romantinio, netikro įmonės vadovo ir kitais sukčiavimo būdais. 

„Dažniausiai išviliotos lėšos yra pervedamos į Lietuvoje registruotas finansų įstaigas, tarp kurių vyrauja Fintech sektorius. Ne vienodas atsparumas sukčių veiksmams parodo, jog finansinės įstaigos turi nevienodo pajėgumo sukčiavimo prevencijos kontrolės sistemas. Drauge su partneriais rinkai jau kitų metų pradžioje pristatysime sukčiavimo prevencijos gaires, kurios padės sustiprinti finansų rinkos atsparumą sukčiams“, – sako E. Vytuvis.

Pasak jo, sukčiai naudojamasi SEPA staigiųjų mokėjimų paslauga, siekdami greičiau judinti išviliotas lėšas. Pinigus perveda ne tik Lietuvoje, bet ir į Didžiąją Britaniją, taip pat Vokietiją, Olandiją, Ispaniją.

Šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas – nukentėjo nuo sukčių, atskleidė reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, bendrovės „Spinter“ atliktas pagal PPPKC užsakymą.

Gerb. Kliente,

siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. gruodžio 11 d. bus vykdomi planiniai informacinių sistemų techniniai darbai. Informuojame, kad jų metu iki keturių valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai naudojantis LKU elektroninėmis paslaugomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 11 d. 13.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. gruodžio 11 d. 17.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojas

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas (LCKU) Sigitas Bubnys.
Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

Pirmoji pagalbos ranka susiduriantiems su sunkumais

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išklausytume ir galėtume pasiūlyti finansinius sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M. Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą tiek technologinių naujovių, tiek ekonominių bei geopolitinių veiksnių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nepakeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), trečią šių metų ketvirtį nuosekliai augo ir didino pagrindinės veiklos rodiklius. LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, kredito unijos sunkiu laikmečiu sugebėjo veikti tvariai bei auginti tiek indėlių portfelį, tiek finansavimo apimtis.

„Ekonominės prognozės išlieka neapibrėžtos, o dėl vyraujančių aplinkybių – situacija greitai keičiasi. Vis dėlto kredito unijos trečią ketvirtį demonstravo lankstumą, prisitaikydamos prie kintančių sąlygų, ir signalų dėl mažėjančios finansavimo paklausos ar atsiimamų indėlių nefiksavome. Priešingai, reaguodamos į rinkos pokyčius, kredito unijos toliau sėkmingai finansuoja ūkį, verslą bei gyventojų poreikius, taip pat auga indėlių palūkanos, o dėl to – fizinių bei juridinių asmenų indėlių portfelis“, – apžvelgia M. Vijūnas.

Konsoliduota LKU kredito unijų grupė per tris šių metų ketvirčius uždirbo 4,27 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno, t. y. 18,67 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai pelnas siekė 3,6 mln. Eur. Vien šių metų trečio ketvirčio pelnas siekė 1,45 mln. Eur ir, palyginti su 1,12 mln. Eur prieš metus, padidėjo 29,4 %. Tuo metu LKU kredito unijų grupės turtas per tris šių metų ketvirčius augo 6,06 % iki 690,46 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU turtas per tą patį laikotarpį neženkliai susitraukė – 1,41 % iki 228,28 mln. Eur.

LKU kredito unijų grupės grynosios palūkanų pajamos, pasibaigus trims ketvirčiams, siekė 19,94 mln. Eur ir buvo 22,73 % didesnės nei prieš metus analogišku laikotarpiu (2021 m. – 16,25 mln. Eur). Neaudituotais duomenimis, LCKU per tris ketvirčius uždirbo 1,15 mln. Eur grynojo pelno – 40,29 % daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai suma siekė 819 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanų pajamos, kurių LCKU uždirbo 3,12 mln. Eur arba 27,27 % daugiau negu pernai (2021 m. – 2,45 mln. Eur).

Neaudituotais duomenimis, 2022 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,94 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,40 % (normatyvas – 12,39 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. III ketvirtį siekė 171,82 % (normatyvas – 100 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Tris šių metų ketvirčius konsoliduota LKU kredito unijų grupė augino visų klientų segmentų finansavimo apimtis. Per minėtą laikotarpį pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 142,58 mln. Eur. – 10,96 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2022 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 573,5 mln. Eur, o tai – 16,6 % daugiau nei metų pradžioje.

Reikšmingiausiai augo paskolų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 22,67 mln. Eur per ketvirtį ir už 62,97 mln. Eur per tris šių metų ketvirčius. Bendras paskolų verslui portfelis rugsėjo 30 d. sudarė 184,49 mln. Eur – 49,16 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu per tris ketvirčius suteikta už 46,6 mln. Eur, o viso portfelio balansinė vertė pasibaigus trims ketvirčiams siekė 274,97 mln. Eur. – 12,7 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris ketvirčius neženkliai susitraukė – 1,37 % iki 21,47 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. buvo 21,76 mln. Eur).

Trečiąjį ketvirtį stebėtas spartesnis paskolų žemės ūkiui portfelio augimas. Per tris ketvirčius pasirašyta naujų sutarčių už 25,41 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis didėjo 13,54 % iki 102,27 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Jau kurį laiką ekonominėms prognozėms negerėjant, dažniau atsigręžiama į mažos rizikos taupymo priemones. Ir tai galioja ne tik gyventojams, bet ir verslo įmonėms. Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, per šių metų tris ketvirčius augo 5,15 % iki 604,39 mln. Eur ir buvo 13,1 % didesnis nei metais anksčiau.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė ketvirčio pabaigoje siekė 397,45 mln. Eur ir per tris mėnesius augo 7,39 %. Tuo metu santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose augo lėčiau – 1,11 % per tris ketvirčius iki 206,94 mln. Eur.

Verslo įmonės taip pat vis dažniau nusprendžia taupyti kredito unijose. Terminuotieji indėliai daliai jų tampa galimybe gauti palūkanas už laisvas apyvartines lėšas. Jau eilę metų kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių grupės mastu auga ne tik indėlių portfelis, bet ir vidutinė taupymo suma.

„Ekonomikos permainos nulėmė gyventojų bei verslo ateities lūkesčius, dėl to – ir sprendimus, finansinį elgesį bei su tuo susijusius taupymo įpročius. Kredito unijos gali pasiūlyti palūkanas, kuriomis iš dalies įmonės galėtų kompensuoti infliacijos patiriamus nuostolius. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma kredito unijose toliau augs“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

LKU grupės kredito unijos išliko atviros ir klientus aptarnauja ta pačia tvarka kaip ir iki pandemijos, praneša grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Nariai gali atvykti į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą ir susitvarkyti finansinius reikalus be išankstinės registracijos. Tai ypatingai aktualu vyresnio amžiaus klientams, gyvenantiems ne didmiesčiuose, nesinaudojantiems interneto banku ar turintiems ribotą interneto prieigą.

Kredito unijos, kaip ir šalyje veikiantys komerciniai bankai, teikia analogiškas finansines paslaugas savo klientams. Tuo metu platų klientų aptarnavimo vietų tinklą visoje Lietuvoje vienijanti kredito unijų grupė klientus aptarnauja įprastai – kredito unijos patalpose tiek su išankstine registracija, tiek be jos, palaukus „gyvoje“ eilėje, jei tokia būtų.

Finansinių paslaugų pasiekiamumo klausimas pasidarė ypatingai opus koronaviruso pandemijos pradžioje, kuomet dėl saugumo priežasčių buvo apribotos bankų ir kredito unijų teikiamų finansinių paslaugų „akis į akį“ būdu tvarka. Vis dėlto atlaisvinus karantino suvaržymus, dalis finansinių paslaugų teikėjų liko prie išankstinio klientų registravimo tvarkos.

LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas visoje Lietuvoje ir daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, įskaitant atokesnius Lietuvos regionus, miestelius. Taip pat kredito unijose ir jų nutolusiose kasose klientai priimami ne tik konsultacijoms, bet ir gali atlikti grynųjų pinigų operacijas, kas šiuo metu ypatingai aktualu be savo banko skyriaus likusiose Lietuvos gyvenvietėse.

Kartu, esant poreikiui, kredito unijos klientai turi galimybę gauti ir nuotolines paslaugas – nuotoliniu būdu įstoti į kredito unijos narius, sudaryti sutartis dėl finansinių paslaugų teikimo, indėlio, naudotis internetine bankininkyste, mobiliąja aplikacija bei gauti bendro pobūdžio konsultaciją elektroniniais kanalais.

LKU kredito unijų grupės klientai jau beveik metus aktualiausius veiksmus – kasdienės bankininkystės operacijas, bankinių kortelių valdymą bei kitas finansines veiklas – gali atlikti naudodamiesi mobiliąja programėle. 44 kredito unijas vienijančios grupės atstovai sako, kad programėlės poreikį padiktavo jaunoji karta, didmiesčių gyventojai, tačiau ją išleidus teko maloniai nustebti – aktyviausiai LKU programėle naudojasi 36–50 metų amžiaus asmenys, o regionuose ji tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose.

„LKU kredito unijų grupė gyvuoja jau daugiau nei 25-erius metus. Kadaise vos kelias pagrindines finansines paslaugas teikusios kredito unijos šiandien privalo keistis, kad liktų aktualios. Todėl neišvengiamai technologinės naujovės ir skaitmenizacija užima vis svaresnę mūsų veiklos dalį. Pernai pristatyta LKU išmanioji programėlė yra viena iš pastarųjų naujovių“, – sako LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Didžiausias iššūkis – įtikti visiems

Kurti kredito unijų programėlę nuspręsta atsižvelgus į situaciją rinkoje ir klientų poreikius: vis daugiau jų kasdien naudojasi išmaniuoju telefonu ir nori turėti galimybę valdyti savo finansus visur ir visada, turėdami interneto ryšį. Nors bankų klientai išmaniosiomis programėlėmis gali naudotis ne vienerius metus, lietuviškoms kredito unijoms tai buvo reikšmingas žingsnis į priekį, kilstelėjęs paslaugų prieinamumą ir kokybę į naują lygmenį. 

Kuriant programėlę pirmiausia buvo atsižvelgiama į jaunosios kartos atstovus, kurie yra aktyviausi mobiliųjų aplikacijų naudotojai. Tuo pačiu plėtojant LKU mobiliosios bankininkystės sprendimą siekta tikslingai įvertinti bei išpildyti ir vyresnio amžiaus, Lietuvos miesteliuose gyvenančių žmonių, kurie sudaro reikšmingą dalį LKU kredito unijų grupės klientų, poreikius. Taigi programėlė turėjo būti funkcionali, naudinga, bet kartu ir aiški bei patogi visiems.

J. Platenkovienė pripažįsta, kad programėlės kūrėjams tai buvo nelengvas iššūkis. Dar ir starto dieną liko nerimo, ar visi naujovę priims. Vis dėlto jau pirmosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad nerimauta be reikalo – programėlė išsyk tapo populiari ir naudojama klientų. Vien pirmąjį mėnesį atliktų operacijų skaičius pasiekė  apie 12 tūkst. Be to, šis skaičius nuolat auga, o programėlę jau spėjo į savo įrenginius parsisiųsti per 6 tūkst. kredito unijų klientų.

„Svarbiausia, kad programėle aktyviai naudojasi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės: 26–35 metų klientai sudaro 35 proc., tuo metu 36–50 metų asmenys – net 41 proc. visų vartotojų. Be to, programėlę aktyviai naudoja ne tik kredito unijų nariai, gyvenantys Kaune arba Vilniuje, bet ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Šilutė, Anykščiai, Telšiai, Panevėžys. Nesuklysčiau sakydama, kad LKU mobilioji programėlė regionuose tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose“, – statistiką komentuoja LCKU atstovė.

Programėlę sukūrė per kelis mėnesius

Programėlės kūrimą LCKU patikėjo partneriams, unikalius IT ir skaitmenizacijos sprendimus vystančiai bendrovei „Baltic Amadeus“, turinčiai daugiau nei 30 metų patirtį diegiant IT sprendimus finansų sektoriuje.

„Naujausi tyrimai rodo, kad mobiliosios bankininkystės paslaugomis naudojasi maždaug kas trečias planetos gyventojas. Taigi šiandien mobiliosios bankininkystės sprendimai yra svarbūs visoms finansinėms institucijoms – nuo didžiųjų bankų iki kredito unijų“, – sako „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas.

Pasak jo, neturint patirties, mobiliosios bankininkystės programėlės kūrimas gali trukti iki vienerių metų ar dar ilgiau. „Baltic Amadeus“ komanda unikalų LKU prekės ženklo dizainą turinčią programėlę, pritaikytą „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms, sukūrė per kelis mėnesius.

Siekiant užtikrinti visus būtinuosius saugumo ir atitikties elementus, nuspręsta pritaikyti „FinCell“ technologinę platformą, kuri yra pagrįsta tarptautiniais „NextGenPSD2“ ir Berlyno Grupės standartais. LKU programėlę sukūrę ekspertai yra sertifikuoti pagal CISSP ir CDPSE, o su pagrindine finansinės įstaigos sistema programėlė jungiasi per atvirą aplikacijų programavimo sąsają.

„Svarbu ir tai, kad programėlė veikia viešosios debesijos technologijos pagrindu, o mes pasirūpiname optimaliu infrastruktūros kaštų panaudojimu. Tai ne tik leidžia efektyviai valdyti programėlę, plėsti jos funkcionalumą, bet ir tuo pačiu lengvai optimizuoti išlaidas apsaugant klientą nuo „galvos skausmo”, susijusio su infrastruktūros sąnaudų valdymu“, – priduria V. Kavaliauskas.

Funkcionalumą toliau plečia

Siekiant išpildyti patogumo ir intuityvumo reikalavimus, LKU mobiliąją programėlę nuspręsta diegti etapais. Iš pradžių ji turėjo bazines funkcijas – galimybę atlikti mokėjimo pavedimus privatiems klientams, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, matyti savo bankines korteles ar gauti mokėjimo sąskaitų išrašą. Funkcijų sąrašas ir toliau pildomas, siekiant atitikti naujausius klientų bei modernios bankininkystės standartus. Pavyzdžiui, sudaryta galimybė ir verslo klientams atlikti mokėjimus, o  pranešimus apie į sąskaitą įskaitytas lėšas gali gauti tiek privatūs, tiek verslo klientai.

Artimiausiu metu numatoma pristatyti tokias naujoves, kaip galimybę vienoje vietoje matyti informaciją apie turimas paskolas, taip pat atidarytas indėlių sąskaitas. LKU bendradarbiauja ir su finansinių technologijų įmonėmis, todėl ateityje programėlėje bus galima matyti likutį sąskaitoje bei inicijuoti mokėjimus iš mokėjimo sąskaitų, kurios buvo atidarytos kitose finansų įstaigose.

„Programėlė išplečia ir papildo kredito unijų siūlomų paslaugų spektrą. Iš regionų traukiantis bankams, kredito unijos lieka atviros savo klientams, kurie gali atvykti tiek gyvos konsultacijos su specialistu, tiek atlikti kasdienes finansines operacijas arčiau savo namų. LKU grupei priklausančios kredito unijos turi daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, aprėpiantį tiek Lietuvos didmiesčius, tiek mažuosius miestelius“, – teigia J. Platenkovienė.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius, ją rasite „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.